- krošėti
- krošė́ti, krõši, -ė́jo K, BŽ17 žr. kriošėti: Krõši kaip viešnia, kaip svočia J.Jabl. Kur žib žiedas, kur krõši (sėdi) marti? (iš vaikų žaidimo) J. Krošė̃s mergaitė namie per šventes Srv. Ko tu tei kroši kai marti, kad neini gryčios šluot?! Bsg. Tu krošėsi, o aš kakalį kursiu Sch109(B). Štai ta kraselė, kur aš krošėjau, kur vainikėlį pyniau JD308. | refl.: Krošies ir krošies kap senas diedas an pečiaus Mrs.
Dictionary of the Lithuanian Language.